Mongolų prekybos sistema


Rusijos Federacija Mongolų prekybos sistema Čingischanas mongolų imperiją padalino į 4 skirtines valdas, arba vadinamuosius ulusus. Vienas iš jų buvo Džuči ulusas, atsiradęs ar  m. Mongolijos didžiojo chano siuzerenitetą Džuči uluso ir Aukso Ordos chanai pripažino iki ~  m.

Vėliau Batijui pavyko perimti Urdu teritorijos apėmusios žemes į rytus nuo Volgos žemupio kontrolę ir užvaldyti šiaurinę Juodosios jūros pakrantę bei įtraukti vietinius gyventojus tiurkus į savo kariuomenę. XIII a. Su savo kariuomene Batijus pajudėjo iš Vidurinės Azijos m. Volgos intako Kamos upyne užkariavo bulgarų valstybę. Visuomenė, valdymas ir valstybės vidinė organizacija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Aukščiausias Ordos valdovas buvo chanaskurultajaus renkamas iš Batijaus palikuonių.

Chano valdžia buvo neribota. Prie chano buvo taryba, vadinama divanu.

mongolų prekybos sistema išsami prekybos informacija

Ją sudarė aukščiausi chano didikai. Ši taryba sprendė administracinius ir teisminius klausimus. Civilinis ir karinis valdymas nebuvo atskirti. Kadangi chanas buvo renkamas iš gausybės chano sūnų ar artimiausių giminaičių, rinkimai buvo nuolatinių vaidų priežastis, dėl kurių silpnėjo ir pati Orda.

Rytų Europos stepes Batijus padalino atskiroms gentims giminėms ruožais, einančiais iš mongolų prekybos sistema į pietus, kad jos, priklausomai nuo klimato sąlygų, galėtų nuolat kilnotis ir turėtų geriausias gyvenimo sąlygas. Vasaros metu totoriai su visomis gyvulių bandomis keldavosi į šiaurę, o rudenį traukdavo į pietus.

Totoriai taip pat augino ir javus. Griežtais įstatymais buvo saugomos genčių bandos ir pasėliai.

Čingischanas. Modernaus pasaulio kūrimas

Aukso Ordos klajokliška prigimtis pamažu keitėsi į sėslią. Nurimus karams, užkariautuose kraštuose pamažu atgijo ekonominis gyvenimas, buvo atstatyti miestai. Kadangi chanai nuo Berkės valdymo — ėmėsi ginti žemės nuosavybę, susidarė sąlygos miesto kultūrai atsirasti, nors dauguma mongolų prekybos sistema tebebuvo klajokliai. Patys chanai vasarą paprastai gyvendavo palapinių stovyklose, o ne rūmuose. Iš didesnių totorių palapinių stovyklų ėmė formuotis miestai.

Šis miestas tapo vienu iš didžiausių viduramžių miestų gyventojų. Šiame mieste randamos mongolų prekybos sistema tiekimo ir paskirstymo sistemos, yra amatų centro ženklų. Valstybės susikūrimas[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Mirus didžiajam Mongolų prekybos sistema chanui Ugedėjui, Batijus nutraukė Vienos apsiaustį ir žygį į vakarus ir skubiai grįžo į naujojo chano rinkimus.

Tobulai įvykdytas paskutinis Čingischano noras: net šiuolaikinis mokslas yra bejėgis

Gavęs žinią apie jam mongolų prekybos mongolų prekybos sistema pusbrolio Gajuko išrinkimą, Batijus sustojo Rytų Europos stepėse, kurios labiausiai atitiko totorių tėvynės gyvenimo sąlygas. Iš pradžių Batijus su savo dvaru kilnojosi iš vienos vietos į kitą. Vėliau Batijus sustojo prie vieno iš žemutinės Volgos intakų, Achtubos.

Taip susikūrė Aukso Orda, kurios pirmasis chanas buvo pats Batijus, valdęs —  m. Pirmąją sostinę Batijus įkūrė  m. Saraj-Batu mongolų prekybos sistema dab. Šiek tiek anksčiau Mėlynoji Orda suskilo, kai Batijaus jaunesnysis brolis pasitraukė už Uralo kalnų, prie Obės ir Irtyšiaus, kur įkūrė savo Ordą. Batijaus sustojimas prie Volgos žemupio nebuvo atsitiktinis. Volga buvo svarbi prekybos arterija tarp Azijos Persijos bei Irako ir Europos.

  1. Aukso orda – Vikipedija
  2. Modernaus pasaulio kūrimas Atnaujinta: Jack Weatherford — antropologijos profesorius, besidomintis civilizacijų istorija.

Uzbekas ir Džanibekas[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Aukso Ordos įkūrėjas Batijus mirė — m. Arabų metraščiai, vieninteliai išlikę rašytiniai šaltiniai, mini Sartaką ir Berkę kaip artimiausius jo įpėdinius, tačiau neaišku ar jie mongolų prekybos sistema Batijaus sūnūs, ar broliai. Gali būti, kad Sartakas buvo Batijaus sūnus, o Berkė — jo brolis. Berkė dėl savo žemių ribos susivaidijo su savo pusbroliu, Persijos chanu Gulagu, ir pradėjo su juo karą, padedamas Sirijos ir Egipto sultono Bibarso.

mongolų prekybos sistema bankai atidarantys kriptografin prekyb

Berkė  m. Čingischano palikuonių savitarpio kovos susilpnino Aukso Ordos valdžią. Nepanorusį jo klausyti Toktą jis sumušė atvirose kautynėse. Bizantijos imperatorius ieškojo Nogajaus paramos kovoje su bulgarais ir jo palankumui įgyti išleido už jo savo dukterį. Aukso Ordos chanų galybė mongolų prekybos sistema reikšmė buvo atkurta valdant chanui Uzbekuikuris buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino amžininkas. Uzbekas atstatė chano autoritetą, visus sričių valdovus, emirus ir murzas jis privertė besąlygiškai jam paklusti ir vykdyti jo įsakymus.

Net menkiausio pasipriešinimo jam nedrįso parodyti ir rusų kunigaikščiai. Tverės kunigaikščiai Aleksandras ir Dmitrijus Ordoje buvo nužudyti. Uzbekas paskelbė karą ir Persijos chanui Abu-Saidui. Pasak Naugardo metraščio, Uzbekas mirė  m.

Iškart po jo mirties tarp jo palikuonių prasidėjo kruvinos kovos. Savo įpėdiniu Uzbekas buvo numatęs vyriausiąjį sūnų Tinibeką. Tačiau sostas atiteko mongolų prekybos sistema jaunesniajam broliui Džanibekui, prekybos cfd strategijos padėjo emirai, bijodami, kad bus išlaikyta griežta Uzbeko valdžia.

Iliustruotoji istorija: pusę metų pėsčiomis per Mongoliją

Pats Džanibekas karo žygio metu buvo nužudytas savo sūnaus Birdibeko, susitarusio su kariuomenės vadu emiru Toglu-bajumi. Vidaus krizė ir Mamajus[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Po chano Džanibeko nužudymo  m.

Aukso Ordoje prasidėjo nesibaigiantys pilietiniai karai ir anarchija. Šitie totorių vidaus karai turėjo didelės reikšmės tolimesnei lietuvių ekspansijai į rusų žemes: Lietuvos didieji kunigaikščiai ne tik galėjo paveržti iš totorių suvereniteto Podolę, Kijevą ir Černigovą-Severską, o vėliau ir Smolenską, bet buvo netgi pamažu įtraukti į totorių vidaus kovas.

Birdibekas greitai pats žuvo nuo savo sūnaus Kulpos rankos. Kulpa emirų buvo paskelbtas chanu, bet chanu teišbuvo šešis mėnesius.

ČINGISCHANAS IR MONGOLŲ IMPERIJA - HUMANITARINIAI MOKSLAI -

Jį nužudęs Nevrus pats buvo nužudytas  m. Temir-chodža, jo sūnus, nužudė savo tėvą ir užėmė jo vietą, bet po kelių dienų jį nuvertė emiras Mamajuschano Birdibeko mongolų prekybos sistema. Mamajus paėmė valdžią į savo rankas, o chanu paskelbė Čingischano palikuonį Abdulą. Kiti emirai chanu paskelbė Chidirbeko brolį Amuratą.

Aukso orda

Amurato šalininkai greičiausiai buvo stipresni, nes jis pasiliko Aukso Ordoje prie Volgos, o Mamajus su Abdula turėjo keltis už Volgos. Tuo neramumai nesibaigė. Atskiri emirai, nenorėdami pripažinti nei Abdulos nei Amurato ėmė kurti savo nepriklausomas valstybes. Bulat-temiras įsikūrė prie Volgos bulgarų žemėje ir davė pradžią Kazanės totorių Ordai. Emiras Tagajus įsikūrė su savo Orda tarp mordvių ir savo būstine padarė Narovčate. Iš čia jis puldinėjo rusų kraštus, daugiausia Riazanės kunigaikštystę.

Chorezmo valdovas Urus-chanas priėmė jaunąjį Birdibeko sūnų Tochtamyšą ir pasiskelbė nepriklausomu. Emiras Chadži-čerkesas užgrobė Astrachanę ir ten valdė savarankiškai. Kuriant dienos prekybos strategiją suirutėje iškilo Mamajus. Jis sumušė mongolų prekybos sistema, palaikantį Kutluk-temirą ir Urus-chaną ir įsitvirtino Aukso Ordoje. Apie  m. Krymo sustiprėjimą ypač pajautė Kafoje įsikūrę genujiečiai, kurie pasinaudoję suirute Aukso Ordoje buvo pradėję plėsti Kryme savo valdžią ir užiminėti naujas teritorijas.

Kovos dėl Aukso Ordos tęsėsi ir toliau — Chadži-čerkesas, Urus-chanas ir Aibek-chanas nesiliovė kovoti su Mamajumi bei tarpusavyje, o Aukso Ordos sostas ėjo iš rankų į rankas. Mamajus krizės laikotarpiu laikėsi įsitvirtinęs Kryme ir nepripažino tų, kam likimas duodavo mongolų prekybos sistema įsėsti į Aukso Ordos sostą ir laukdavo patogaus momento jiems išvyti.

Ilga anarchija totorių tarpe leido rusų kunigaikščiams pamažu nusikratyti jų valdžios. Nuolat besikeičiant chanams rusų kunigaikščiai susilaikydavo nuo duoklės mokėjimo, kol paaiškės kas iš pretendentų į Aukso Ordos sostą nugalės. Pretendentai į sostą nedrįsdavo pasitraukti iš stepių ir priversti rusų kunigaikščius mokėti duoklę, nes bet kuriuo metu jų sostinę galėjo užpulti konkurentai.

Rusų kunigaikščiai išdrįso mongolų prekybos sistema su atskirais totorių būriais atvykusiais plėšti rusų žemių ir nesulaukdavo chano keršto. XIV a. Jis ryžosi atstatyti totorių prestižą rusų žemėse. Pas jį atvykus karingajam Arabšahui iš už Uralo su savo Orda, Mamajus jį pasiuntė prieš nepaklusnų Suzdalės ir Nižnij Novgorodo kunigaikštį Dmitrijų, didžiojo kunigaikščio Dmitrijaus Doniečio uošvį. Mamajus ryžosi nubausti Riazanės kunigaikštį Olegą, kuris taip pat buvo Maskvos didžiojo kunigaikščio Dmitrijaus sąjungininkas, ir pasiuntė prieš jį savo emirą Begičių.

Tačiau prie Okos dešiniojo intako Vožos totoriai buvo sumušti jungtinės Maskvos, Riazanės ir Pronsko kariuomenės. Tuomet Mamajus — m. Mongolų prekybos sistema visas totorių pajėgas ir susitaręs su Jogaila jis išžygiavo prieš Maskvą.

mongolų prekybos sistema prekybos strategija žalia nafta

Maskvos kunigaikštis Dmitrijus perėjo Doną ir puolė totorius, kol šie nebuvo susijungę su lietuviais. Kulikovo laukuose  m.

Čingischanas ir Mongolų imperija

Mamajaus kariuomenė buvo išsklaidyta, jo prestižas totorių tarpe krito. Pagrindinis straipsnis — Tochtamyšas. Mamajus dar ruošėsi kovoti su rusais, tačiau jį užpuolė jo svainis, Birdi — beko sūnus Tochtamyšas, gyvenęs pas Chorezmo chaną Urusą. Tochtamyšą parėmė Vidurinės Azijos chanas Tamerlanas. Tamerlanas savo nepaprastų karinių sugebėjimų dėka buvo paėmęs valdžią Bucharoje ir rytų Turkestane bei išplėtęs ją užgrobdamas Chorezmą Chyvą.

Tamerlano sostinė buvo Samarkande. Pagal nuo Čingischano einančią tradiciją niekas negalėjo vadintis chanu, jeigu nebuvo jo kraujo. Tamerlanas apeidavo tai visus įsakymus rašydamas fiktyvių chanų, jo pasirinktų iš Čingischano palikuonių, vardu. Anksčiau taip darė ir Mamajus, tačiau jo pasiskelbimas chanu davė pretekstą Tamerlanui pasiųsti prieš mongolų prekybos sistema Tochtamyšą, kuris buvo tikrasis Čingischano palikuonis.

Mamajaus vadams perėjus pas Tochtamyšą nugalėtasis Mamajus pabėgo į Krymą, pas savo sąjungininkus genujiečius Kafoje. Čia jis buvo nužudytas  m. Visa valdžia Aukso Ordoje atiteko Tochtamyšuikuris pareikalavo iš visų savo priklausomų netotorių kilmės kunigaikščių nedelsiant atvykti pas jį. Rusų kunigaikščiai, ypač Kulikovo mūšio nugalėtojas Maskvos kunigaikštis Dmitrijus paklusti.

Tochtamyšas sudegino Dmitrijaus sostinę Maskvą. Per dešimtį valdymo metų jo galia beveik susilygino su Tamerlano galia, tarp jų iškilo ginčų. Aiškių ribų tarp Tamerlano ir Tochtamyšo valstybių nebuvo.

Tamerlanas nelabai paisė savo pastatyto chano teisių ir rytuose užimdavo jo valdomas žemes, o pastarasis nenorėjo užmiršti, kad Tamerlanas nėra Čingischano palikuonis. Abu priešininkai ieškojo sau sąjungininkų. Tochtamyšas slapta kurstė prieš Tamerlaną neseniai jam pasidavusius Chorezmo valdovus, Ilikmiš-Aglaną ir Soliman-Sofi, ir uzbekus, o Tamerlanas stengėsi sukelti prieš Tochtamyšą kai kuriuos chanų kraujo kunigaikščius uglanus ir bekus emirus.

Tarpusavio santykių įtampa privedė prie trijų didelių susirėmimų. Pirmasis įvyko kažkur netoli Samarkando — m. Tochtamyšas, kuris norėjo atsiimti savo užgrobtas žemes, buvo Tamerlano sumuštas ir priverstas grįžti į Europą.