Prekybos dujomis strategijos


Energetika apima tarpusavyje susijusius energetikos sektorius elektros energetikos, centralizuoto šilumos tiekimo, naftos, gamtinių dujų, anglių ir vietinio kuro bei atsinaujinančių energijos ištekliųkuriuos sudaro visuma įmonių ir įrenginių, skirtų įvairių energijos išteklių gavybai, gamybai, transformavimui, perdavimui, skirstymui ir vartojimui.

Iš praeities paveldėtas ekstensyvus energetikos sektorius, orientuotas į didelį, bet neefektyvų elektros energijos ir naftos produktų vartojimą bei nemažą eksportą, savo esminėmis savybėmis efektyvumu, valdymo principais, struktūra ir kt. Todėl pastaraisiais metais valstybės politikos dėmesys pirmiausia skiriamas esminei energetikos ūkio pertvarkai, energetikos sektoriaus reorganizavimui ir privatizavimui bei Europos Sąjungos ES direktyvų įgyvendinimui.

Prekybos dujomis strategijos energetikos strategijoje, kuri buvo patvirtinta Seimo m. VIII Žin. Nors Energetikos įstatymas Žin. Joje numatyti konkretūs sprendimai dėl Ignalinos AE galutinio eksploatavimo nutraukimo sąlygų ir terminų, atsižvelgta į naujus aplinkosaugos reikalavimus, patikslintos ir pataisytos metais nustatytos energetikos plėtros kryptys. Atnaujinant Strategiją, atsižvelgta į svarbiausius ekonomikos ir energetikos pokyčius, panaudota sukaupta patirtis ir informacija, reikalinga planuojant ir prognozuojant atskirų energetikos sektorių raidą, taip pat atsižvelgta į energetikos plėtros planus Lietuvoje bei kaimyninėse valstybėse, pasaulines tendencijas aplinkosaugos ir rinkų liberalizavimo srityje.

Strategija parengta: 1 naudojant antrosios, metais patvirtintos, Nacionalinės energetikos strategijos rengimo patirtį; 2 atsižvelgiant į šalies ekonomikos ir energetikos raidą po nepriklausomybės atkūrimo, dabartinę jų būklę bei Lietuvos ūkio ekonomikos plėtros iki metų ilgalaikės strategijos, kuriai pritarta Vyriausybės m.

Lietuvos energetikos politikai didelę įtaką turi ne tik vidiniai krašto, bet ir išoriniai veiksniai. Prekybos dujomis strategijos Sąjungos ir daugelio kitų išsivysčiusių šalių energetikos raidos ryškiausia kryptis — visuotinė ir atvira konkurencija, atvira energijos rinka kiekvienoje šalyje ir tarp šalių bei nuolat griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai.

Sektoriaus strategija

Dabartinis energetikos sektorius turi stipriąją ir silpnąją pusę. Efektyviau išnaudodama esamas galimybes ir turimus pajėgumus, energetika gali labai daug prisidėti prie šalies ekonomikos spartesnio augimo ir jos integravimo į Europos Sąjungos ekonomines struktūras išvengiant nenumatytų grėsmių ir sutrikimų.

Stiprioji pusė: 1 pakankamai išplėtoti energetiniai pajėgumai — elektrinės, naftos perdirbimo gamykla, naftos importo ir eksporto terminalas, naftos produktų perkrovimo terminalas, gamtinių dujų ir centralizuoto šilumos tiekimo sistemos; 2 gera pirminės energijos balanso struktūra, kurioje vyrauja gamtinės dujos, naftos produktai ir atominė energija; 3 galimybė daugelyje energetikos įmonių naudoti įvairias kuro prekybos dujomis strategijos padeda užtikrinti energijos tiekimo patikimumą ir palaikyti palyginti nedideles elektros energijos ir šilumos kainas bei mažą aplinkos taršą.

Silpnoji pusė: 1 dėl didelio ekonomikos nuosmukio Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse nevisiškai panaudojamas turimas energetikos potencialas; 2 Lietuvos elektros ir dujų tinklai neturi tiesioginių ryšių su Vakarų Europos energetikos sistemomis, todėl išlieka priklausomybė nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo ir nėra galimybių integruotis į Vakarų ir Centrinės Europos valstybių elektros energetikos sistemas; 3 šalies ūkyje dar daug kur energija vartojama neracionaliai. Iki metų pastatytų gyvenamųjų namų ir kitų pastatų centrinio šildymo sistemos nepritaikytos racionaliai naudoti energiją, o joms modernizuoti reikia labai didelių investicijų; 4 susikaupė didelis radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro kiekis, nesukaupta jų saugiam palaidojimui reikalingų lėšų, nesukaupti Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantys naftos produktų rezervai ir neįrengtos pasirinkimo sandorių padalijimas prekybos dujomis strategijos saugyklos; 5 fiziškai ir morališkai yra susidėvėjusi dalis elektros tinklų ir pastočių bei vamzdynų, nemaža dalis šalies miestų ir prekybos dujomis strategijos dar neprijungta prie gamtinių dujų tiekimo sistemos.

Galimybės: 1 integracija į ES liberalią energijos vidaus rinką ir energetikos ūkio pertvarka paspartins energijos konkurencinės rinkos kūrimo procesą Lietuvoje, padidins energetikos įmonių efektyvumą; 2 energijos taupymo galimybių geresnis išnaudojimas sumažins energijos poreikių bei energiją generuojančių galių augimo tempus ir kartu palengvins aplinkosaugos problemų sprendimą, sumažins investicijų poreikį; 3 esami magistraliniai dujotiekiai leidžia gerokai padidinti gamtinių dujų suvartojimą.

Tranzitinis dujotiekis iš Rusijos į Vakarų Europą, jei jis būtų nutiestas per šalies teritoriją, labai padidintų tiekimo strateginį patikimumą; 4 jungties su Lenkijos elektros energetikos sistema įrengimas leis integruotis į Vakarų Europos elektros rinką, sumažinti ūkio pažeidžiamumą dėl įvairių priežasčių nutrūkus ar ženkliai sumažėjus energetinių išteklių tiekimui iš vienos šalies, efektyviau panaudoti Kruonio HAE, taip pat gauti pajamų už elektros energijos tranzitą; 5 į Lietuvos pirminės energijos balansą prekybos dujomis strategijos didesnį indėlį įneš atsinaujinantys ir vietiniai energijos ištekliai mediena, durpės, įvairios degios atliekos, vėjo bei vandens energija ir prekybos dujomis strategijos.

Tai padės vartotojams išvengti papildomos mokesčių naštos, prekybos dujomis strategijos su eksploatavimo nutraukimu, ypač su radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro sutvarkymo darbais, Ignalinos AE techninio amžiaus pabaigoje. Tačiau būsima narystė Europos Sąjungoje, numatomas Europos Energijos Chartijos ratifikavimas ir politinė bei ekonominė raida kaimyninėse šalyse, taip pat šioje Prekybos dujomis strategijos numatyti alternatyvūs elektros energijos ir naftos produktų tiekimo šaltiniai tą pažeidžiamumą labai sumažins.

Strategijoje numatyta vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra palaipsniui mažins priklausomumą nuo pirminės energijos tiekėjų; 2 pirmalaikis Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimas negaunant reikiamo finansavimo iš Europos Sąjungos ir tarptautinių finansų institucijų taptų nepakeliama našta šalies ekonomikai; 3 lėtai modernizuojant centralizuoto šilumos tiekimo sistemas dalis vartotojų visai nuo jų atsijungia, o tai gali sukelti ekonominių ir socialinių problemų; 4 dėl didelės priklausomybės nuo pirminės energijos išteklių importo Lietuvos ekonomika prekybos dujomis strategijos priklauso nuo bendros situacijos pasaulio energijos išteklių rinkose.

Jei nebus laiku sukaupta patirtis ir bus lėtai pereinama prie naujausių technologijų elektros ir šilumos gamyboje, o importuojamas organinis kuras brangs, tai energijos kainos prekybos dujomis strategijos neišvengiamai padidės. Nustatant pagrindinius Nacionalinės energetikos strategijos tikslus, buvo atsižvelgta į Europos asociacijos sutarties, Energetikos chartijos sutarties, kitų tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos direktyvų esminius reikalavimus bei nuostatas energetikos srityje, taip pat į Europos Sąjungos bei atskirų jos šalių narių energetikos politikos formavimo principus ir nuostatas.

prekybos dujomis strategijos

Lietuvos ateities energetika — modernios visuomenės pažangios ekonomikos sudėtinė dalis, ekonomiškai pagrįstomis, atsižvelgiant į realias sąnaudas ir veiklos efektyvumą, kainomis, patikimai ir saugiai aprūpinanti energija visas ūkio šakas, nekelianti grėsmės aplinkai, sudaranti palankias sąlygas tolesnei šalies pažangai, integruota į Vakarų ir Rytų energetikos sistemas ir sugebanti konkuruoti atviroje tarptautinėje energijos prekybos dujomis strategijos.

Tai gerai subalansuoti energetikos sektoriai, sudarantys prielaidas tolesnei visuomenės raidai ir ekonomikos augimui.

VWAP prekybos strategija

Šioje Strategijoje, kaip ir metais patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje, pasirinkti iš esmės tie patys scenarijai: 1 greito ekonomikos augimo scenarijus, 2 pagrindinis scenarijus, 3 lėto ekonomikos augimo scenarijus.

Energijos poreikiams prognozuoti naudota Vakaruose plačiai taikomo energijos poreikių analizės modelio MAED nauja m. Ši versija suteikė didesnes galimybes išanalizuoti energijos suvartojimą prekybos dujomis strategijos šakose priklausomai nuo jį prekybos dujomis strategijos veiksnių tarpusavio ryšių ir jų kitimo tendencijų.

Rengiant poreikių prognozes, naudota smulki informacija apie BVP augimą, jo prekybos dujomis strategijos pokyčius, socialinių rodiklių raidą, energijos vartojimo ūkio šakose pramonėje, statyboje, žemės ūkyje, transporte, namų ūkyje, prekybos ir aptarnavimo sektoriuje technologinius rodiklius, energijos sąnaudų ir energijos vartojimo pokyčius ir kitus rodiklius.

Galutinės energijos poreikiai yra nustatyti įvertinant energijos taupymo galimybes konkrečiose ūkio šakose, vadovaujantis metais patikslintos ir atnaujintos Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos santrauka.

Bendras energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas nustatytas atsižvelgiant į energijos intensyvumo, t.

Galutine energija vadinama ta pirminių gamtinių išteklių akmens anglių, gamtinių dujų, naftos ir kt. Ją tiesiogiai savo įrenginiuose suvartoja galutiniai vartotojai pramonės ir žemės ūkio įmonės, transporto ir aptarnavimo sektoriaus įmonės, individualūs vartotojai ir pan.

prekybos dujomis strategijos

Visapusiška analizė parodė, kad visais atvejais galutinės energijos poreikiai metais neviršija metų poreikių. Pagrindinio scenarijaus atveju prognozuojamo laikotarpio pabaigoje šalies ūkio šakose būtų suvartojama 6,2 mln. Elektros energijos sąnaudos — metais sumažėjo mažiausiai, palyginti su kitų rūšių energijos sąnaudomis. Lietuva šiuo metu labai atsilieka nuo išsivysčiusių Europos šalių — Europos Sąjungos vidurkis metais buvo 3,1 karto didesnis.

Todėl pagal prognozes šalies ūkio modernizavimas lems sparčius elektros energijos poreikių augimo tempus, o jos dalis galutinės energijos struktūroje didės pagal visus scenarijus ir visose ūkio šakose. Pagal šį scenarijų metais elektros universiteto prekės ženklo rinkodaros strategija būtų suvartojama beveik 1,1 karto daugiau negu metais. Centralizuotai tiekiamos šilumos sąnaudos — metais sumažėjo beveik tris kartus.

Visais atvejais centralizuotos šilumos poreikiai metais nepriartės prie metų lygio. Pagrindinio scenarijaus atveju prognozuojamo laikotarpio pabaigoje šalies ūkio šakose centralizuotai tiekiamos šilumos būtų suvartojama apie 1,3 karto daugiau negu metais. Tačiau bendri organinio kuro poreikiai per 20 metų padidėtų beveik prekybos dujomis strategijos karto — nuo 5 mln. Ypač sparčiai didėtų gamtinių dujų suvartojimas — nuo 2,1 mln.

Bendra instaliuota elektros energijos generavimo galia branduolinė ir prekybos dujomis strategijos dabartiniu metu yra trigubai didesnė už šalies vidaus poreikius, o pagrindinis elektros energijos šaltinis šalyje yra Ignalinos AE, gaminanti pigesnę elektros energiją negu organinį kurą naudojančios šiluminės elektrinės.

Esminę įtaką šalies elektros kriptovaliut brokeris veicarija sistemos raidai artimiausiame dešimtmetyje daro Ignalinos AE eksploatavimo trukmės, kuri iš esmės turėtų priklausyti nuo jos saugos ir ekonominių rodiklių, pasirinkimas. Žemo saugos kultūros lygio Ignalinos AE buvo paveldėta iš buvusios Sovietų Sąjungos, tačiau per praėjusį dešimtmetį buvo labai daug padaryta gerinant Ignalinos AE saugą.

Daugelis šalių, turinčių nemažą patirtį branduolinės energetikos srityje, teikė ir tebeteikia efektyvią paramą gerinant Ignalinos AE saugą, kad labiau atitiktų tarptautinius branduolinės saugos tikslus.

prekybos dujomis strategijos

Informacija ir išvados apie Ignalinos AE saugos lygį grindžiamos ne viena nuodugnia didelės apimties ir visapusiška tarptautine analize. Pagal tikimybinės saugos prekybos opcionais scenarijai rodiklius dabartiniu metu Ignalinos AE sauga galėtų būti lyginama su Vakarų šalių atominių elektrinių sauga, tačiau Ignalinos AE neturi Vakarų elektrinėse įrengto gaubto, kuris avarijos metu sulaikytų pasklidusias radioaktyviąsias medžiagas.

Todėl dalis Vakarų valstybių ir įvairių organizacijų ekspertų daro išvadą, kad atominių elektrinių su RBMK tipo reaktoriais eksploatavimo prekybos dujomis strategijos negali būti sumažinta tiek, kad jos galėtų būti pakankamai saugios eksploatuoti ilgą laiką.

Remiantis tomis pačiomis prielaidomis ir atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos šalys pripažino, jog Ignalinos AE uždarymas truks ilgiau, negu leidžia dabartinės finansinės perspektyvos, ir kad tai yra išskirtinė, neatitinkanti šalies dydžio ir ekonominio pajėgumo finansinė našta Lietuvai, bei paskelbė, kad, būdamos solidarios su Lietuva, yra pasirengusios tęsti papildomą reikalingą Bendrijos paramą eksploatavimo nutraukimo pastangoms taip pat ir po Lietuvos įstojimo į ES, antrasis Ignalinos AE blokas bus sustabdytas metais, esant finansavimo šaltiniams, reikiamam finansavimo mastui, paremtam susitarimais su ES institucijomis ir kitais donorais.

Lietuva įsipareigoja sustabdyti reaktorius įvertindama, kad prekybos dujomis strategijos stojimo į ES derybų etape bus adekvačiai sprendžiamas klausimas dėl papildomos ES finansinės paramos organizavimo programos Ignalinos AE paankstintam pirmojo bloko uždarymui iki metų ir paankstintam antrojo bloko sustabdymui metais.

Įgyvendindama šią programą, Lietuva išspręs klausimą ir dėl Ignalinos AE uždarymo pasekmių. Neužtikrinus reikalingo finansavimo iš ES ir kitų donorų, pirmojo ir antrojo Ignalinos AE reaktorių eksploatavimas pratęsiamas atsižvelgiant į jų saugaus eksploatavimo laiką.

  • Prekybos opcionų prekyba
  • Rasta auto prekyba dujomis, Prekybos dvejetainiais opcionais vaizdo pamokų strategijos
  • Gamtinių dujų sektoriaus strategija | Lietuvos Respublikos energetikos ministerija

Pagal Branduolinės saugos sąskaitos geriausias ir greiiausias bdas sisavinti sutartį Lietuvos Respublikos Vyriausybė imsis visų reikalingų priemonių, kad Ignalinos AE atitiktų tarptautinius branduolinės saugos reikalavimus. Vyriausybė įsipareigoja, kad Lietuva įgyvendins visas branduolinės saugos rekomendacijas, pateiktas ES Tarybai Atominių klausimų ir Branduolinės saugos darbo grupės ataskaitoje, taip pat Saugos analizės ataskaitos, jos Nepriklausomos apžvalgos bei Ignalinos AE saugos tarptautinės žiuri rekomendacijas.

Lietuvos elektros energetikos sektoriaus plėtros strategija yra pagrįsta saugios branduolinės energetikos nenutrūkstamumu, perimamumu ir plėtote. Siekdama prekybos dujomis strategijos išlikti branduolinės energetikos valstybe ir gaminti elektros energiją šiuolaikinius saugos reikalavimus atitinkančiose atominėse elektrinėse, Lietuva teisiškai, finansiškai ir politiškai rems investicijas į naujo bloko ar reaktoriaus statybą panaudojant Ignalinos AE esamą infrastruktūrą.

Skaičiuojant vidutinę elektros energijos gamybos kainą, atsižvelgta į visas elektrinių eksploatavimo išlaidų dedamąsias išlaidas kurui, remontui, darbo užmokesčiui ir t.

Be prekybos dujomis strategijos, siekiant padidinti kuro tiekimo patikimumą, sudaryti galimybes didžiosiose šiluminėse elektrinėse naudoti bent dvi kuro rūšis ir patenkinti aplinkosaugos reikalavimus, būtina pastatyti degimo produktų valymo įrenginius. Šalies energetikos sektoriaus kuro ir energijos tiekimo patikimumo problemą perkeliant spręsti vienai ar kelioms elektrinėms ir siekiant neiškreipti jų galimybių konkurencinėje rinkoje, būtina numatyti aplinkosaugos priemonių įrengimo tikslinio finansavimo būdus arba teršalų kvotų prekybos sistemą.

Pirmalaikio antrojo Ignalinos AE bloko uždarymo neigiamas poveikis šalies ekonomikai bus staigesnis ir stipriau jaučiamas palyginti su vėlesniu uždarymu.

Ignalinos atominės elektrinės pirmojo ir antrojo blokų uždarymas sukels tiesiogines socialines ir ekonomines, aplinkosaugos, susijusias su energetika, ir kitas pasekmes, įskaitant poveikį tiekimo saugumui. Dėl šių pasekmių kilusioms problemoms išspręsti reikės daug laiko.

Svarstant Ignalinos AE uždarymo klausimą, turės būti analizuojamos uždarymo pasekmės, tarp jų — Ignalinos AE reaktorių priežiūros juos galutinai sustabdžius, reaktorių demontavimo, radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo, socialinių ir ekonominių padarinių regione kompensavimo, elektros energetikos pajėgumų modernizavimo ir alternatyvių elektros energijos gamybos šaltinių statybos bei su Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimu susijusios aplinkosaugos problemos.

Nutraukiant Ignalinos AE pirmojo ir antrojo blokų eksploatavimą, susidarys techninių eksploatavimo nutraukimo darbų sąnaudos. Dėl paviršinio mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų kapinyno konstrukcijos galutinai apsispręsta bus tik priėmus sprendimus dėl atliekų tvarkymo ir galutinio laidojimo strategijų.

Panaudoto branduolinio kuro laidojimo sąnaudos bus tikslinamos vadovaujantis pasirinkta atliekų tvarkymo strategija. Visų Ignalinos AE pirmojo ir antrojo blokų uždarymo pasekmių grupių įvertinimai bus reguliariai atnaujinami pagal vėliau atsirasiančią informaciją, o atnaujinant įvertinimus būtina atsižvelgti ir į faktines išlaidas. Šiame kontekste reikėtų atsižvelgti į keletą dinaminių parametrų, t. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad Ignalinos atominės elektrinės prekybos dujomis strategijos ir antrojo blokų uždarymas yra pirmas atvejis, kai uždaromi tokios galios RBMK tipo branduoliniai reaktoriai.

Todėl esami įvertinimai turi būti reguliariai atnaujinami užtikrinant saugos reikalavimus ilgo uždarymo proceso metu. Ignalinos AE uždarymas turės ir teigiamų pasekmių — nebedidės radioaktyviųjų atliekų kiekis Lietuvoje ir kartu bus mažesnės radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro saugojimo išlaidos, susidarys palankesnė aplinka konkurencijai. Socialinių pasekmių švelninimo priemonės ir jų finansavimas nustatomas atskirais teisės aktais.

Uždarius Ignalinos AE, turimų galių šalies poreikiams tenkinti visais šalies vidaus poreikių augimo atvejais pakanka ilgiau negu iki metų, jei išsaugoma ir modernizuojama Lietuvos elektrinė. Esamų termofikacinių elektrinių modernizavimas ir naujų statyba apie MW galios padės išspręsti didėjančių poreikių patenkinimo problemą.

Lietuvos elektrinė, dirbant bent vienam Ignalinos AE blokui prekybos dujomis strategijos esant ribotam eksportui, būtų naudojama kaip rezervinės ir manevrinės galios poreikių tenkinimo šaltinis, taip pat pakeistų Ignalinos AE jos planinių remontų metu.

Uždarius abu Ignalinos AE blokus, Lietuvos elektrinė taps pagrindiniu elektros energijos šaltiniu. Kruonio HAE tikslinga naudoti ne tik paros reguliavimo, bet ir savaitinio reguliavimo režimu, tačiau jos vieta šalies ir didesnio regiono elektros energetikos sistemoje priklausys nuo kitų tarptautinių projektų Baltijos žiedo, elektros perdavimo linijos į Lenkiją ir pan.

Didesnis termofikacinių elektrinių indėlis atitinka didelių kuro kainų scenarijų, nes termofikacinės elektrinės leidžia padidinti bendrą kuro panaudojimo efektyvumą. Atsižvelgiant į organinio kuro kainų kitimą, gali pasiteisinti Neries kaskados bei Nemuno vidurupio naujų hidroelektrinių statyba. Atsižvelgiant į pasaulio branduolinės energetikos plėtros tendencijas, naujausias reaktorių technologijas ir jų technines-ekonomines charakteristikas, — metais bus parengta išsami branduolinės energetikos naudojimo Lietuvoje tęstinumo studija, apimanti branduolinės saugos ir branduolinės energijos priimtinumo pagrindimą, įskaitant naujų atominių elektrinių reaktorių statybą.

Elektros energijos perdavimo ir skirstomieji tinklai iš esmės tenkina dabartinius elektros energetikos sistemos poreikius, tačiau trys ketvirtadaliai perdavimo ir skirstymo įrenginių yra senesni kaip 20 metų, o ketvirtadalis įrenginių yra senesni kaip 30 metų.

Todėl bus reikalingos investicijos, skirtos ne tik palaikyti esamą elektros tinklų lygį, bet ir prekybos dujomis strategijos jų būklę, kad būtų galima patenkinti vis didėjančius energijos tiekimo patikimumo ir stabilumo reikalavimus, taip pat sukurti bendrą trijų Baltijos šalių elektros energijos rinką. Didelis trūkumas yra tai, kad nėra tiesioginio ryšio su Centrinės prekybos dujomis strategijos Vakarų Europos elektros energetikos sistemomis.

Būtina kuo skubiau pastatyti galingą jungtį su Lenkijos elektros energetikos sistema. Ši linija artimoje ateityje sudarytų galimybę integruotis į Vakarų Europos elektros energijos rinką ir padidinti energijos tiekimo patikimumą.

Lietuvos integracija dvejetainių opcionų akcijų Europos Sąjungą ir didesnis bendradarbiavimas su kitomis Baltijos ir Skandinavijos valstybėmis rsu skatinamosios akcijų pasirinkimo sandoriai keisti nacionalinio elektros tinklo struktūrą.

Rasta auto prekyba dujomis

Bendromis trijų Baltijos valstybių pastangomis reikia parengti perdavimo sistemos plėtros strategiją ir įgyvendinimo priemonių planus bei numatyti veiksmų eilę ir finansavimo šaltinius. Elektros energijos eksporto ir elektros energijos tiekimo patikimumo prognozė įvertinant ypatingą visų turimų galių efektyvaus panaudojimo ekonominę reikšmę: 1 dirbant bent vienam Ignalinos AE blokui, galima palaikyti tradicinį elektros energijos eksportą per turimas perdavimo linijas į šiaurę ir rytus; 2 iki metų iš Lietuvos elektrinės galima būtų prekybos dujomis strategijos eksportuoti energiją tik piko ir pusiau piko metu; 3 elektros energijos perdavimo linijos į Lenkiją statyba yra būtina siekiant integracijos į Europos elektros energijos rinką.

Atsižvelgdama į jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos energetinių sistemų strateginę reikšmę, valstybė politiškai ir teisiškai rems investicijas, atitinkančias Lietuvos Respublikos prekybos dujomis strategijos saugumo pagrindų įstatyme apibrėžtus kriterijus. Būtina užtikrinti, kad kaip ir nacionaliniai perdavimo tinklai, taip ir planuojama jungtis su Lenkijos elektros perdavimo tinklais tiesiogiai ar netiesiogiai priklausytų Lietuvos valstybei ir ši turėtų esminę įtaką priimant sprendimus, svarbius nacionaliniam saugumui bei tiekimo saugumui užtikrinti.

Tuo tikslu metais elektros sektorius buvo reorganizuotas išskiriant Lietuvos, Mažeikių elektrines ir Rytų bei Vakarų skirstomuosius tinklus. Sektoriaus privatizavimo programas numatoma įgyvendinti metais. Vykdant elektros energetikos sektoriaus privatizavimo programas, turėtų būti atsižvelgiama į Nacionalinio saugumo strategijos nuostatas, neleidžiančias vienos užsienio valstybės investuotojams vyrauti šiame strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje ir reikalaujančias užkirsti kelią neteisėtos ar nenustatytos kilmės kapitalo skverbimuisi į šalies ūkio objektus.

Tai leistų turėti tiesioginį ryšį su bendra Vakarų Europos sistema, neatsijungiant nuo Rytų kaimynų ir neprarandant galimybių sistemingai pirkti paslaugas iš Rytų. Lietuvoje vyrauja iš esmės pažangus centralizuoto šilumos tiekimo būdas, tačiau dėl įvairių ekonominių, techninių ir socialinių priežasčių jis yra nepakankamai efektyvus ir jį reikia pertvarkyti.

Šis šilumos tiekimo metodas turi būti derinamas su decentralizuotais šilumos šaltiniais, kad būtų efektyviai išnaudojami abiejų būdų pranašumai. Pagrindinės strateginės nuostatos yra šios: 1 parengti savivaldybių šilumos ūkio plėtros planus, suderintus su nacionaliniais prekybos dujomis strategijos prioritetais; 2 šilumos ūkį tvarkyti pagal savivaldybių patvirtintus šilumos ūkio plėtros planus. Juose reikia numatyti svarbiausius šilumos ūkio modernizavimo ir plėtros sprendimus ilgam laikotarpiui.

Pagrindinis šilumos ūkio plėtros plano tikslas — tenkinti vartotojų poreikius šilumai patiriant mažiausias sąnaudas ir esant minimaliai taršai, išskiriant zonas pagal pagrindinį šilumos tiekimo būdą ir nustatant ekonomiškai pagrįstą tvarką pagrindiniam šilumos tiekimo būdui pasirinkti, reglamentuojant prisijungimo ir atsijungimo sąlygas; 3 centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus įmonėse, uždarius pirmąjį, o ypač antrąjį Ignalinos AE bloką, palaipsniui įrengti termofikacines elektrines atlikus jų ekonominį pagrindimągalinčias gaminti elektros energiją, kurios kaina būtų konkurencinga kainai atviroje elektros rinkoje; 4 skatinti šilumos gamybą iš vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių; 5 savivaldybių renkamas buitines atliekas panaudoti šilumai ir elektrai gaminti, jeigu tai tikslinga prekybos dujomis strategijos ir ekologiniu požiūriu.

Išnaudoti atliekinės šilumos ir degiųjų medžiagų galimybes. Tai mažintų kuro importą ir padėtų išspręsti atliekų saugojimo problemą. Galimybės naudoti jas kombinuotai šilumos ir elektros gamybai turi būti atskirai įvertintos kiekvienu konkrečiu atveju; 6 sudaryti sąlygas konkurencijai tarp šilumos gamintojų ir nustatyti šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų į šilumos tiekimo sistemas tvarką; 7 nuosekliai modernizuoti šilumos tiekimo sistemas — sudaryti vartotojams galimybę reguliuoti suvartojamos šilumos kiekį ir vartojimo grafiką savo nuožiūra; 8 nustatyti termofikacinių elektrinių gaminamos elektros energijos supirkimo tvarką, kuri skatintų termofikacinėse elektrinėse pagamintą šilumą naudoti miestams šildyti; 9 per energetinių paslaugų prekybos dujomis strategijos ir kitais visuomenės interesus atitinkančiais būdais skatinti privataus kapitalo dalyvavimą šilumos ūkio modernizavimo projektuose; 10 sudaryti sąlygas šilumos vartotojams patiems dalyvauti šilumos ūkio valdyme ir modernizavimo procesuose.

Kontroliuoti natūralias monopolijas ir subalansuoti tiekėjų bei vartotojų interesus.

„Gazprom“ verslas svyruoja prie dujų savikainos ribos

Vartotojai, esantys atokiau nuo dujotiekių ir šilumos tiekimo sistemų, jei jų prisijungimas prie šių sistemų ekonomiškai nepagrindžiamas, decentralizuoto šildymo tikslams, atsižvelgdami į vietines sąlygas, turėtų naudoti: 1 medieną ir kitą biokurą; 2 suskystintas dujas; 4 aplinkos energiją naudodami šilumos siurblius ; 5 prekybos dujomis strategijos šaltinius, atitinkančius visuomenės interesus ir ekologinius reikalavimus.

Valstybė skatins konkurenciją tarp kuro tiekėjų ir šilumos gamintojų.

  1. Ar turėčiau investuoti į dvejetainius opcionus
  2. Prekybos alternatyviais pasiūlymais
  3. Kol kas svarbių žinių apie naujas derybas nėra.
  4. „Gazprom“ verslas svyruoja prie dujų savikainos ribos - Verslo žinios
  5. Dvejetainis pasirinkimo sukčiavimas
  6. Spausdinti m.
  7. Energetinė nepriklausomybė
  8. PRANEŠIMAS dėl ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategijos

Jos importuojamos iš prekybos dujomis strategijos šaltinio — Rusijos Federacijos. Į Lietuvą įeinančių dujotiekių pajėgumas 6 mlrd. Lietuvos dujų tiekimo tinklas yra sujungtas su Latvijos dujotiekių tinklu bei su Kaliningrado sritimi, tačiau jis nėra sujungtas su Vakarų Europos dujų tinklais, todėl negalimas alternatyvus gamtinių dujų tiekimas.

Gamtinės dujos technologiniu ir ekologiniu požiūriu yra efektyviausias organinis kuras, kurio pasaulinės atsargos yra labai didelės. Atsižvelgiant į gausius Rusijos dujų verslovių išteklius, jų eksporto į Vakarus kelius ir tendencijas, jau sukurtas tiekimo technines priemones ir griežtėjančius aplinkosaugos reikalavimus, gamtinės dujos Lietuvoje yra perspektyviausia organinio kuro rūšis per visą nagrinėjamą laikotarpį.

Gamtinių dujų naudojimo Lietuvoje šiuo metu neriboja ir ateityje neribos jų tiekimo iš Rusijos techninės galimybės. Tačiau dalis prekybos dujomis strategijos vamzdynų yra pasenę ir net dabartiniu metu perduodamų dujų slėgis juose ribojamas.

prekybos dujomis strategijos

Todėl ateityje juos būtina atnaujinti ir didinti dujotiekių pralaidumą, ypač Kaliningrado kryptimi. Taip pat būtina išnagrinėti naujo gamtinių dujų prekybos dujomis strategijos į Kaliningrado sritį tiesimo galimybes, atlikti techninio ir ekonominio pagrindimo analizę. Ateityje gamtinių dujų vartojimo didinimą gali riboti nepakankamas dujų tiekimo patikimumas. Dujų tiekimo patikimumas užtikrinamas tiekiant dujas iš kelių šaltinių, remiant tranzitą, kaupiant dujų atsargas saugyklose, reguliuojant pirminių energijos išteklių vartojimo balansą.

Dujų tiekimo patikimumui padidinti reikia įrengti dujų saugyklą arba ją išsinuomoti. Už dujų atsargų kaupimą yra atsakingos dujas tiekiančios bei perduodančios įmonės. Įmonės, naudojančios dujas kaip žaliavą mineralinėms trąšoms gaminti, naftai perdirbti ir pan.